Atpažink, įvardink, stabdyk.

Persekiojimas. Kas tai?

➛ Persekiojimas yra eilė nepageidaujamų pasikartojančių veiksmų, keliančių įtampą, stresą ar baimę. Tai yra procesas. 

➛ Galimi persekiojimo būdai:

  • Grasinimai persekiojamam asmeniui ar jo šeimai, draugams.
  • Nepageidaujama komunikacija, pvz, pasikartojantys skambučiai, el.laiškai, žinutės, nepageidaujamos dovanos. 
  • Pasikartojantis fizinis ar vizualus artumas. Pvz, laukimas pasirodant konkrečioje vietoje, sekimas, stebėjimas per nuotolį. 
  • Kitas elgesys ir bandymas kontaktuoti, priekabiauti, sekti ar grasinti. 

➛ Persekiojimas gali vykti gyvai arba internetinėje erdvėje.

➛ Persekiojimas dažnai susijęs su jėga ir kontrole.

➛ Terminas ‘cyberstalking’ reiškia technologijų panaudojimą persekiojimo procese.

➛ ’Cyberstalking’ gali būti:

  • Nuolatinė nepageidaujama komunikacija internetu, pvz, nuolatinis rašymas ir siuntinėjimas korespondencijos el.paštu ar per socialinius tinklus.  
  • Viešinama grasinanti ar asmeninė informacija viešuose internetiniuose forumuose 
  • Video kamerų instaliavimas, kuris suteiktų persekiotojui priėjimą prie asmeninio gyvenimo. 
  • GPS arba kitų sekimo priemonių/aplikacijų naudojimas stebėti kitą asmenį jam nežinant ir negavus susitikimo
  • Įvairių programėlių panaudojimas kompiuteryje, kurios leidžia sužinoti apie veiklas kompiuteryje

Procesas ir atsikartojantys elementai

➛ Atskiri persekiojimo elementai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau įvairios netikėtos situacijos, pamažu vykstantis saugumo ir kontrolės praradimas ilgainiui ima trikdyti aukos gyvenimą. Dažnai žmonės vertina tik atskiras situacijas nematydami bendro vaizdo. Pvz, jis atėjo prie tavo darbo, užvakar skambino 3 kartus, susitikai jį kine. Kiekviena situacija žvelgiant  individualiai gali nepasirodyti grėsminga, tačiau visos kartu signalizuoja pavojų. Tokių patirčių kaupimas, nuolatinė baimė, turi psichologinių ir emocinių pasekmių. 

➛ Atstūmimas:

Atstūmimas tai plačiai paplitusi priežastis dėl ko auka gali būti persekiojama. Atstūmimu galima vadinti įvairias situacijas: nuo netikėtos reakcijos į santykių iniciatoriaus dėmesio rodymą romantiniuose santykiuose iki blogo darbų įvertinimo ar bendradarbio pasitraukimo iš darbo darbiniuose santykiuose. Nesvarbu, kokiu būdu asmuo buvo atstumtas, tačiau svarbus pats atstūmimo momentas. Nėra tinkamo atstūmimo, kurį persekiotojas priimtų ir suprastų. Kartais auka ima susitikinėti su kitu asmeniu ar išteka ir tai būna kaip asmeninis atstūmimo momentas persekiotojui (net jeigu iki tol nebuvo jokių asmeninių santykių). Dažnai persekiotojai save mato, kaip tikrąsias aukas. Persekiotojai yra įsitikinę, kad jie buvo apgauti, suklaidinti, erzinami ir pan.

➛ Apsėdimas/manija
Persekiotojo gyvenimas ima suktis apie jo auką. Kuo labiau apsėstas savo auka yra  persekiotojas, tuo didesnėje rizikoje yra auka.

➛ Fantazija:
Neretai fantazijos ir realybės ribos yra miglotos arba jų nėra. Šios fantazijos sukasi apie turimą teisę į kitą asmenį (“tu mano”), pyktį (“tu už tai sumokėsi”), likimą (“mes skirti vienas kitam”). Retais atvejais persekiotojas yra įtikėjęs santykių egzistavimu ir gali netgi detalizuoti situacijas, nors realiai jų nėra net buvę. 

➛ Narcisizmas:

Persekiotojo veiksmai ir mintys yra svarbesni. “Jeigu aš kenčiu, kentėsi ir tu”. Persekiotojai, kuriems būdingas narcisizmas dažnai neturi gebėjimo dorotis su gėda, netektim, atstūmimu, diskomfortu. “Jeigu aš negaliu tavęs turėti, niekas negali”.

Procentais išreikštas elgesio dažnumas. Persekiojamojo elgesio eskalacija

100%    Informacijos rinkimas iš draugų, pašto dėžutės, internetu, iš darbdavių, mokyklos ir t.t.
            Pasikartojantys (ne grasinantys) laiškai, elektroniniai laiškai, telefoniniai skambučiai ir pan.
            Nuolatiniai fiziniai prisiartinimai ir/ar siūlymai eiti į pasimatymus ar susitikti ir t.t.

                       Paliekamos žinutės ar gėlės ant mašinos

Stebėjimas, sekimas ir “atsitiktinis” pasirodymas ten, kur eina/būna auka

Buvimas netoli gyvenamosios vietos ar darbo

Laukimas prie mašinos stovėjimo aikštelėje

Melagingi pranešimai įvairioms institucijoms, gandų skleidimas, klaidinančios informacijos ar paslapčių išdavimas bei dalinimasis su šeima ir draugais

            50%    Vandalizmas arba turto gadinimas 

                       Grasinantys laiškai, el.laiškai, žinutės, skambučiai, ar tokio pobūdžio kontaktavimas kitomis el.priemonėmis. Grasinimai gali būti tiesioginiai, numanomi ar simboliniai

            Paliekami įrodymai, kad buvo įsilaužta į automobilį

            Įsilaužiama į aukos namus, kai šis/ši nebuvo namuose

            Paliekami negyvi gyvūnai automobilyje ar namuose

            25%    Fizinis aukos užpuolimas (sučiupimas, trenkimas, pastūmimas ir kt.)

            Išprievartavimas ar mėginimas išprievartauti

<2 %   Nužudymas ar mėginimas nužudyti


Formos ir priemonės

➛ Telefoniniai skambučiai, žinutės – labai dažni persekiojimo įrankiai.

➛ Kartais persekiotojai stebi savo aukas per atstumą. Kartais prieina prie jų užmegzti pokalbį. Kartais po stebėjimo epizodo parašo/pasako apie tai, ką vilkėjo auka, kaip atrodė ar ką darė, pvz. “Tau tinka tavo mėlyna palaidinė, kurią vilkėjai vakar”.

➛ Persekiotojai įsilaužia į automobilius ar kitas vietas, sukeisdami veidrodėlių ar sėdynių nustatymus, palieka dovanas bei kitas žymes apie įsilaužimą. Tai daro norėdami būti tikri, kad auka sužinos apie tai.

➛ Kadangi tiesioginius grasinimus galima lengvai susekti ir jie yra baudžiami, dažnai naudojamos simbolinės žinutės ar grasinimai norint terorizuoti, įbauginti ir kontroliuoti savo auką. Pvz, paliekamos suplėšytos aukos foto ar pagrobiamas naminis gyvūnas. 

➛ Persekiojime dažnai naudojamos įvairios manipuliacijos


– Persekiotojas naudoja kaltės jausmą (“Kodėl tu man tai darai, negi tau nerūpiu?”, “Tu vienintelė/is, kuri/s mane supranta”).


– Pažada, jog tai paskutinis kartas: “Aš tavęs daugiau netrukdysiu”. Auka nori tuo tikėti ir tokiu būdu įsitraukia į situaciją dar kartą. 


– Naudoja šantažą: “Aš pasakysiu apie netinkamą elgesį su vaikais”, “Nusiųsiu tavo nuogos nuotraukas…”, “Pasakysiu tavo vadovui, kad melavai ir dėl to neatėjai į darbą”.


– Ima kaltinti: persekiotojai naudojasi silpnomis ar jautriomis aukos vietomis. “Tau niekas kitas apart tavęs pačios nerūpi”, “Žinau, kad tu kalė kaip ir visos kitos”.


Žodžių iškraipymas: iškraipo žodžius pagal situaciją, savo supratimą ir patogumą. “Žinau, kad mane myli, tačiau tavo draugai bando “praplauti tau smegenis””.

– Dovanos: gali dovanoti brangias (įvairiom prasmėm) dovanas, pvz,
rožes, eilėraščius, sumokėti dosniai už automobilio sutaisymą ir pan. Vėliau visa tai bus nutaikyta emociškai prieš auką “po visko, ką dėl tavęs padariau”.

➛ Persekiotojai  gali manipuliuoti ne tik savo auka, bet ir aplinkiniais. Tam, kad gautų adresą ar kt. 


Ką daryti?

➛ Labai svarbu pastebėjus pirmuosius ženklus ar pajutus keistą jausmą jį išreikšti persekiotojui. Stabdyti situaciją tuo metu. Nes baimė įžeisti jausmus dabar, vėliau gali kainuoti daug daugiau.

Svarbu nustatyti ir aiškiai parodyti asmenines ribas. Tai nėra nemandagu, tai yra kuriamų santykių atspirties taškas. Nors persekiotojas gali bandyti manipuliuoti, sakyti, kad nemandagu, tačiau svarbu atspindėti savo jausmus ir nutraukti santykius (“Vakar man skambinai 6 kartus ir dar du kartus šią savaitę laukei prie ofiso, jaučiuosi nejaukiai ir nenoriu tęsti šių santykių”).

➛ Deja, kartais aukoms būna klaidingai patariama “palauk ir pamatysi”, laukiant kol persekiotojo elgesys suintensyvės ir tai veda į sudėtingesnes situacijas ir didesnes traumas…

➛ Nustačius bendravimo ribas, daugelis persekiotojų jas supranta ir gerbia, tačiau ne visi. Tuomet svarbu labai aiškiai VIENĄ kartą pranešti, kad daugiau nebebus su juo/ja bendraujama, o po šio pareiškimo labai svarbu laikytis savo žodžio – daugiau nebeatsakyti į jokį kontaktą. Jį sulaužius persekiotojas vilsis, kad laužoma bus dar ir dar kartą. Persekiotojas tikėsis ir nesustos. Kurį laiką persekiotojai gali bandyti manipuliuoti, šantažuoti, grasinti…Bet labai svarbu net ir tokiomis aplinkybėmis nebendrauti po paskutinio pareiškimo. Jeigu bendravimas neišvengiamas, tą reiktų daryti per trečiąją šalį.

➛ Svarbu informuoti savo šeimą, draugus, bendradarbius apie esamą situaciją. 

➛ Jeigu yra vaikų, sugalvoti kodinį žodį, kuris reikštų, kad ji/s ar jie turi palikti namus arba iškviesti policiją. 

➛ Patartina turėti tikslius užrašus apie visus nutikusius incidentus.

➛ Rekomenduojama susipažinti su kompiuteriniu saugumu ir kaip likti saugiai/m internetinėje erdvėje.

➛ Itin svarbu pasirūpinti savo ir savo artimųjų saugumu. Tiek savo namuose, darbe, kelionėje į darbą ir iš jo ir pan. 

➛ Labai svarbu pranešti apie nusikaltimą.


Persekiotojai/os

➛ Persekiotojai renka ir kaupia informaciją apie savo aukas, jų rutiną, gyvenimo būdą, investicijas, darbo aplinką, šeimą ir pan.

➛ Neretai persekiotojai skiria daug dėmesio savo aukai: kviečia į pasimatymus, dovanoja gėles, rašo laiškus, poemas ir pan. Kai šie gestai neduoda norimo rezultato (auka neįsimyli beprotiškai), viskas gali pakrypti bauginančia linkme: nuvytusios gėlės ar netgi negyvi gyvūnai gali pakeisti prieš tai buvusias malonias dovanas…

➛ Kai kurie persekiotojai lieka informacijos rinkimo, stebėjimo ar kontaktavimo fazėje, kitų elgesys perauga į grasinimus ir smurtą. Nors labai sunku numatyti, kaip elgsis persekiotojas, tačiau jeigu jo praeityje yra buvę smurtinių situacijų, ypač artimoje aplinkoje, tokiu atveju galima tikėtis, kad ir persekiojant jos peraugs į smurtą.

➛ Persekiotojai gali skirtis pagal:
– Persekiotojo įtikėjimo lygį (tikintis fantazija iki detalių ar realistiškiau vertinantis situacijas). 

– Iki persekiojimo turėtą santykį su auka (pora, buvo pasimatyme, susiję su darbu, nepažįstami).

– Priklausomai nuo tikslo: prisirišti (užmegzti santykius) ar atkeršyti (nubausti).
– Ar persekiotojas yra asocialus ar normaliai funkcionuojantis visuomenėje (dirba, valgo).

➛ Nėra vieno vienintelio persekiotojo profilio. 

➛ Lytis: Nors persekioja ir vyrai, ir moterys, tačiau statistiškai daugiau persekiotojų yra vyrų, o persekiojamųjų – moterų.

Persekiojamosios/ieji

➛ Persekiojimo aukos turėtų įtraukti/prašyti kiek įmanoma daugiau išorinės pagalbos, o kiekvienas grasinimas/grėsmė neturėtų būti nuvertinamas ar ignoruojamas.

Pasekmės patiriant persekiojimą:


– Stresinės ar trauminės situacijos sukelia atminties problemas, nuovargį, negalėjimą susikaupti ir tendenciją prisiminti apie traumą fragmentuotai. Kuo ilgiau vyksta persekiojimas, tuo rimtesnės pasekmės aukai. Negana to, tai ne tik žlugdo asmeninį nukentėjusiosios/jo gyvenimą, tačiau taip pat gali daryti įtaką duodant parodymus, bendraujant su policija. Nukentėjusiosios/jo pasakojimai tampa nerišlūs, fragmentuoti. Persekiotojo kalbėjimas skamba kur kas nuosekliau ir labiau įtikinamai.
Toks efektas nebūtinai pasireiškia visoms aukoms. 


– Jausmas, kad visko yra per daug – natūrali reakcija į besikartojančias situacijas, mažinančias saugumo jausmą. Tačiau tai adekvati reakcija į nenormalias situacijas. Persekiojimas gali keisti tai, ką tu jauti, kaip mąstai ir kaip elgiesi su savimi ir kitais. Šių pokyčių pripažinimas yra pirmas žingsnis norint išmokti visa tai kontroliuoti. 

– Savigrauža yra viena dažniausiai pasitaikančių persekiojimo psichologinių pasekmių. Ji ypač dažna tuomet, kai su persekiotoju/a buvo bendraujama iki persekiojimo situacijos, pvz, einama į pasimatymus. Čia svarbu suvokti, kad persekiotojas/a neprisistatė, kaip toks/ia ir niekas negalėjo numanyti, kaip bus toliau. Svarbu žinoti, kad persekiotojai/os dažnai moka manipuliuoti ir įtikinti. Į persekiojimo situaciją pakliuvai ne dėl to, kokia/s esi tu, tačiau dėl to, koks yra ji/s. Tad tai ne apie tai, kuo vilkėjai, ką sakei ir kaip elgeisi tu, tai apie persekiotojo/s nesaugumo jausmą ir psichologines problemas. 

– Baimė yra normali reakcija, kuri padeda mums išlikti gyviems ir sveikiems. Baimės ir reakcijų į dirgiklius adekvatumas priklauso nuo kiekvieno/s asmeninės situacijos. Jeigu jauti, kad esi jautresnė/is (peržengei sveikos baimės slenkstį), vertėtų apmąstyti strategijas, kurios padėtų ją sumažinti. “Pasiruošti blogiausiam” padeda daugeliui žmonių nurimti. Tai gali būti: namų apsaugos padidinimas, pabėgimo plano turėjimas ir pan.

– Įtarumas. Patyrus persekiojimą yra normalu kelti klausimus, būti įtaresniu/e. Vietos ir žmonės, kuriuos pažinojai dabar gali kelti įtarimą. 


– Kontrolės jausmo praradimas. Iki tol buvę saugios vietos gali tapti persekiojimo vietomis. Sprendimų priėmimas yra vienas iš žingsnių norint atgauti savo gyvenimo kontrolę.

– Kalbėjimas yra vienas iš būdų susigrąžinti kontrolę. Persekiotojai tikisi/jaučiasi gerai tyloje ir baimėje. Pagalbos prašymas mažina nukentėjusiosios/jo izoliaciją (kuri yra svarbus persekiotojo įrankis). Kai kurios aukos viešina savo situacijas ir tokiu būdu priverčia persekiotoją tapti matomu. Kalbėjimas yra svarbus ginklas (net jeigu tai pasakymas kaimynui, draugui ir pan.).

– Dalis aukų siekia psichologinės pagalbos. Pagalbos siekimas nėra silpnumo ženklas, priešingai – tai ženklas, kad žmogus vertina ir supranta situacijos rimtumą.

➛ Buvusių partnerių persekiojimas:
Buvusieji partneriai turi pranašumą, nes geriau pažįsta savo aukas. Be to, buvę partneriai, kurie persekioja yra labiau linkę imtis fizinio smurto. Kartais buvusių partnerių terorizavimas priverčia aukas grįžti pas savo partnerius vien tam, kad apsaugotų savo šeimos narius nuo galimo pavojaus. Kiti pakeičia gyvenamąją vietą, meta darbus, mokslus, kiek gali pakeičia savo identitetą.
Svarbu apgalvoti ir susiplanuoti savo saugumo užtikrinimą. Deja, nemaža dalis aukų galvoja, kad galės susikalbėti ar perkalbėti savo persekiotojus, tačiau persekiotojo desperacijos jausmas gali privesti prie veiksmų, kurių “normaliomis” aplinkybėmis galbūt nebūtų. 


➛ Tokiose situacijose svarbu:


– Pasakyti artimiesiems apie persekiotoją. Žinodami tai, jie bus atidūs ir neteiks informacijos.

– Informuoti policiją ir kitas susijusias įstaigas.

– Jeigu yra vaikų, pasirūpinti trečiųjų asmenų pagalba. Nebendrauti su persekiotoju net viešoje vietoje.

Kai persekiojami vaikai

➛ Vaikų persekiojimas yra dar mažiau išnagrinėta tema.

Vaikai, kaip ir suaugusieji, gali būti persekiojami nepažįstamųjų, ar tų, kuriuos pažįsta. Tai gali būti kiti suaugusieji ar vaikai. Negalima nuvertinti potencialaus pavojaus.

➛ Jeigu jūsų vaikas yra persekiojamas, svarbu:

  • Informuoti mokytoją ir mokyklos administraciją.
  • Išreikšti susirūpinimą saugumu visai grandinei dalyvių (mokytojų, auklėtojų, administracijos, saugumo darbuotojų ir pan.).
  • Nuvesti ir pasiimti vaiką pačiam arba asmeniui, kuriuo pasitikima.
  • Nepalikti vaiko vieno.
  • Informuoti kaimynus ir prašyti, jog perspėtų jus apie persekiotojo pasirodymą.
  • Įgalinti vaiką: duoti jam mobilųjį telefoną, papasakoti policijai, užrašyti į savigynos kursus ir pan.
  • Neizoliuoti vaiko (kad toliau bendrautų su kitais vaikais, draugais, eitų į popamokines veiklas).

➛ Tokia situacija gali paveikti visą šeimą ir sutrikdyti visos šeimos gyvenimą. Svarbu apie tai kalbėti. Svarbu užtikrinti tinkamus poilsio, fizinio judėjimo, mitybos įpročius.

Projekto metu sukurti komiksai:

Paskelbė Karina

taigi

Vienas komentaras apie “Atpažink, įvardink, stabdyk.

  1. Laba diena. Pazystu mergina, kuria persiakioja jos buves vaikinas. Ji viska papasakojo man, kaip jis grasina daug dalyku draugei padaryti. Kaip as galeciau jai padeti?

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: